Pasibaigus I pas. karui tapo aišku - vandeniu aušinami kulkosvaidžiai ateities neturi ir reikalinga sukurti oru aušinamus kulkosvaidžius. Įvertinus I pas. karo patirtį, kai rankinį kulkosvaidį teko kurti skubiai, iš kulkosvaidžio "Maxim" MG-08 Vokietijos vadovybė nurodė sukurti visiškai naują rankinį kulkosvaidį, kurį galėtų aptarnauti vienas žmogus. Kadangi Versalio sutartis draudė Vokietijai gaminti automatinius ginklus, buvo nuspręsta kulkosvaidžių gamybą vystyti slaptai, prisidengus kita veikla arba perduodant gamybą firmoms, esančioms užsienio šalyse. Pirmasis bandymas buvo 1926 m. firmos "Vollmer" sukurtas kulkosvaidis, sudarytas tik iš 78 dalių, kai MG 08/15 buvo sudarytas iš 383 dalių. Tai buvo Volksmaschinengewehr (VMG) 27, bet, nors ir parodęs neblogus rezultatus, į ginkluotę šis ginklas įtrauktas nebuvo. Sekantis bandymas buvo firmos "Rheinmetall-Borsig und Solothurner Waffenfabrik" kulkosvaidis MG-29. Šio ginklo gamyba pažeidė Versalio sutartį, todėl tolimesnė jo plėtra buvo sustabdyta. Vėliau prasidėjo jau serijiniu būdu gaminamų kulkosvaidžių era.
Kulkosvaidis Dreyse 13 (MG-13)
Sukurti naują, oru aušinamą kulkosvaidį buvo pavesta Louisui Stange iš kompanijos "Rheinische Metallwaren - und Maschinenfabrik" ("Rheinmetall"). Kaip pagrindas buvo panaudotas sunkusis kulkosvaidis Dreyse MG 08/15, kuriame buvo atlikta keletas pakeitimų:- vandens aušinimas pakeistas oriniu aušinimu, - lafetas pakeistas kojelėmis,- pritvirtinta buožė. Po kelių eksperimentinių modelių, Vokietijos karo ministerijai buvo pristatytas Maschinengewehr Modell Dreyse Gerdt 13. 1930 m. šis ginklas buvo įtrauktas į ginkluotę kaip MG-13, jo gamyba paskirta kompanijai "Simson & Co", kuri vienintelė pagal Versalio sutartį galėjo gaminti automatinius ginklus. MG-13 - oru aušinamas, trumpos vamzdžio eigos principu veikiantis kulkosvaidis. Ginklas turėjo dviejų padėčių gaiduką - viršutinė dalis buvo skirta šaudant pavieniais šūviais, apatinė - šaudant serijomis. MG-13 buvo gaminamas iki 1934 m. Šis kulkosvaidis, palyginti nedideliais kiekiais (taip pat kaip likę MG 08 ir MG08/15), buvo naudojamas II pas. karo metu. MG-13 variantai - MG-13 k (vamzdis patrumpintas iki 60cm) ir MG-13 kd (patrumpintas ir pastorintas vamzdis) buvo naudojami tankuose ir šarvuotose mašinose. Aviacijoje MG 13 pagrindu buvo sukurtas ir gaminamas kulkosvaidis M-15. Jį pakeitus galingesniu kulkosvaidžiu MG-15, M-15 buvo perduotas sausumos kariuomenei.
Kulkosvaidis Dreyse 13 (MG-13)
Sukurti naują, oru aušinamą kulkosvaidį buvo pavesta Louisui Stange iš kompanijos "Rheinische Metallwaren - und Maschinenfabrik" ("Rheinmetall"). Kaip pagrindas buvo panaudotas sunkusis kulkosvaidis Dreyse MG 08/15, kuriame buvo atlikta keletas pakeitimų:- vandens aušinimas pakeistas oriniu aušinimu, - lafetas pakeistas kojelėmis,- pritvirtinta buožė. Po kelių eksperimentinių modelių, Vokietijos karo ministerijai buvo pristatytas Maschinengewehr Modell Dreyse Gerdt 13. 1930 m. šis ginklas buvo įtrauktas į ginkluotę kaip MG-13, jo gamyba paskirta kompanijai "Simson & Co", kuri vienintelė pagal Versalio sutartį galėjo gaminti automatinius ginklus. MG-13 - oru aušinamas, trumpos vamzdžio eigos principu veikiantis kulkosvaidis. Ginklas turėjo dviejų padėčių gaiduką - viršutinė dalis buvo skirta šaudant pavieniais šūviais, apatinė - šaudant serijomis. MG-13 buvo gaminamas iki 1934 m. Šis kulkosvaidis, palyginti nedideliais kiekiais (taip pat kaip likę MG 08 ir MG08/15), buvo naudojamas II pas. karo metu. MG-13 variantai - MG-13 k (vamzdis patrumpintas iki 60cm) ir MG-13 kd (patrumpintas ir pastorintas vamzdis) buvo naudojami tankuose ir šarvuotose mašinose. Aviacijoje MG 13 pagrindu buvo sukurtas ir gaminamas kulkosvaidis M-15. Jį pakeitus galingesniu kulkosvaidžiu MG-15, M-15 buvo perduotas sausumos kariuomenei.
