2008 m. sausio 20 d., sekmadienis

MG-13


Pasibaigus I pas. karui tapo aišku - vandeniu aušinami kulkosvaidžiai ateities neturi ir reikalinga sukurti oru aušinamus kulkosvaidžius. Įvertinus I pas. karo patirtį, kai rankinį kulkosvaidį teko kurti skubiai, iš kulkosvaidžio "Maxim" MG-08 Vokietijos vadovybė nurodė sukurti visiškai naują rankinį kulkosvaidį, kurį galėtų aptarnauti vienas žmogus. Kadangi Versalio sutartis draudė Vokietijai gaminti automatinius ginklus, buvo nuspręsta kulkosvaidžių gamybą vystyti slaptai, prisidengus kita veikla arba perduodant gamybą firmoms, esančioms užsienio šalyse. Pirmasis bandymas buvo 1926 m. firmos "Vollmer" sukurtas kulkosvaidis, sudarytas tik iš 78 dalių, kai MG 08/15 buvo sudarytas iš 383 dalių. Tai buvo Volksmaschinengewehr (VMG) 27, bet, nors ir parodęs neblogus rezultatus, į ginkluotę šis ginklas įtrauktas nebuvo. Sekantis bandymas buvo firmos "Rheinmetall-Borsig und Solothurner Waffenfabrik" kulkosvaidis MG-29. Šio ginklo gamyba pažeidė Versalio sutartį, todėl tolimesnė jo plėtra buvo sustabdyta. Vėliau prasidėjo jau serijiniu būdu gaminamų kulkosvaidžių era.
Kulkosvaidis Dreyse 13 (MG-13)
Sukurti naują, oru aušinamą kulkosvaidį buvo pavesta Louisui Stange iš kompanijos "Rheinische Metallwaren - und Maschinenfabrik" ("Rheinmetall"). Kaip pagrindas buvo panaudotas sunkusis kulkosvaidis Dreyse MG 08/15, kuriame buvo atlikta keletas pakeitimų:- vandens aušinimas pakeistas oriniu aušinimu, - lafetas pakeistas kojelėmis,- pritvirtinta buožė. Po kelių eksperimentinių modelių, Vokietijos karo ministerijai buvo pristatytas Maschinengewehr Modell Dreyse Gerdt 13. 1930 m. šis ginklas buvo įtrauktas į ginkluotę kaip MG-13, jo gamyba paskirta kompanijai "Simson & Co", kuri vienintelė pagal Versalio sutartį galėjo gaminti automatinius ginklus. MG-13 - oru aušinamas, trumpos vamzdžio eigos principu veikiantis kulkosvaidis. Ginklas turėjo dviejų padėčių gaiduką - viršutinė dalis buvo skirta šaudant pavieniais šūviais, apatinė - šaudant serijomis. MG-13 buvo gaminamas iki 1934 m. Šis kulkosvaidis, palyginti nedideliais kiekiais (taip pat kaip likę MG 08 ir MG08/15), buvo naudojamas II pas. karo metu. MG-13 variantai - MG-13 k (vamzdis patrumpintas iki 60cm) ir MG-13 kd (patrumpintas ir pastorintas vamzdis) buvo naudojami tankuose ir šarvuotose mašinose. Aviacijoje MG 13 pagrindu buvo sukurtas ir gaminamas kulkosvaidis M-15. Jį pakeitus galingesniu kulkosvaidžiu MG-15, M-15 buvo perduotas sausumos kariuomenei.

Wermachto žygis į Lenkią

1939m. rugsėjo 1d., auštant, Vokietijos Karinio oro laivyno (Luftwaffe) pajėgos smogė sutelktinį smūgį Lenkijos aviacijai, kuri bazavosi savo pastoviuose aerouostuose. Rugsėjo 2d. ši ataka buvo pakartota. Buvo puolami beveik visi kariniai aerodromai. Dėka to, kad aerouostų priešlėktuvinė gynyba pasirodė labai jau menka, nebuvo pasirūpinta laiku permesti lėktuvus į laikinas bazes, antpuolio rezultatai buvo liūdni. Per rugsėjo 1-osios ir 2-osios dienos atakas vokiečiai sunaikino trečdalį visų lenkų lėktuvų. Tuo pat metu buvo sunaikintos visos aerouostų aprūpinimo ir eksploatavimo tarnybos bei aviacijos gamyklos.
Netekę savo bazių, likę lenkų lėktuvai visiškai nekėlė jokio pavojaus. Jau nuo rugsėjo 3d. Luftwaffe pilnai įsiviešpatavo ore. Nuo to laiko Vokietijos lėktuvai ima aktyviai pulti Lenkijos sausumos kariuomenę, griauti pramoninius centrus, svarbiausius kelių mazgus, naikinti lenkų sausumos ir jūrų transportus. Šių veiksmų efektyvumą dar padidino Lenkijos priešlėktuvinės gynybos menkumas, kariuomenės nepasiruošimas kovoti tokiomis sąlygomis, bei daug žalos pridarę vokiečių parašiutininkai - diversantai. Aktyviai veikiant vokiečių lėktuvams, buvo vis labiau paralyžuojamas šalies valdymas, ryšių, tiekimo ir transporto sistemos. Pačioje Lenkijos armijoje prasidėjo chaosas.

Ginklai